Va taip gyvenu

Santrauka:
Skiriu A. P.
Pareikit, pavargę žodžiai,
Taip noris sugrįžti savęsp,
Kai visas pasaulis godžiai
Veržias žydėti ir švęst.
 
Kai tirštas oras virpa
Apsvaigusių paukščių giesmėm.
Jau pradeda irti ir tirpti
Akmuo tas, įstrigęs gerklėj.
 
Namuos jaukinuosi vienatvę,
Nors skauda dar tuštuma.
O mintys kaip gaudžianti gatvė
Nerimsta net vakare.
 
Na kas, kad mąstai, kad svajoji,
Nejau tik skaudi pabaiga?
Beviltiškai tikime rojum
Ir amžina Dievo šviesa.
 
...O žalias pasaulis kvatoja
Beširdės gegutės juoku.
Ir žiedlapiai krinta po kojom,
Ir eina vėl viskas ratu...
klajūnė

2014-05-09 23:26:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): VoldZak

Sukurta: 2014-05-21 06:08:22

Negeras tas žalias pasaulis,
Gegute kvailoku juoku:
Nuo jo krinta žiedlapiai saujom,
Gyventi kažko per niūru.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-05-11 20:44:10

Keliu į mėgstamiausius... :)
Kažkuo priminė H.Radauską, kurio eilės labai patinka. O dar šiąnakt gegutę kukuojant sapnavau ir pinigėlį turėjau... :)))

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-05-10 08:20:03

Išjausta savimi nuo-iki. Aplinkos ir jausenos kontrastai skamba itin tragiškai. Linkiu stiprybės, nes niekas nesustoja, kinta. Skausmas ir ilgesys — taip pat...