Pareikit, pavargę žodžiai,
Taip noris sugrįžti savęsp,
Kai visas pasaulis godžiai
Veržias žydėti ir švęst.
 
Kai tirštas oras virpa
Apsvaigusių paukščių giesmėm.
Jau pradeda irti ir tirpti
Akmuo tas, įstrigęs gerklėj.
 
Namuos jaukinuosi vienatvę,
Nors skauda dar tuštuma.
O mintys kaip gaudžianti gatvė
Nerimsta net vakare.
 
Na kas, kad mąstai, kad svajoji,
Nejau tik skaudi pabaiga?
Beviltiškai tikime rojum
Ir amžina Dievo šviesa.
 
...O žalias pasaulis kvatoja
Beširdės gegutės juoku.
Ir žiedlapiai krinta po kojom,
Ir eina vėl viskas ratu...