Santrauka:
Artėjant spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dienai, šiuos žodžius skiriu visiems, kuriems esu dėkinga už gebėjimą mąstyti, jausti, rašyti, skaityti: mamai, jau prieš kelerius metus išlydėtai į vėlių kalnelį, — už meilę viskam, kas šventa, tėveliui — už daugybę posmų, skambėjusių ir tebeskambančių iš jo lūpų, vidurinės mokyklos mokytojams — už kantrybę ir dėmesį mane mokant, Universiteto profesoriams — už tą neblėstančią šviesą, kuri įsirėžė į atmintį ir neapleidžia, visiems, kurie savo buvimu stiprino, vedė ir tebešviečia iš tolybių. Ačiū, kad buvote, kad esate! Stiprybės Jums visiems!
Kalbėjo jie it oštų jūra,
Kalbėjo saulės ir žvaigždžių kalba,
Jie savo buvimu mane užbūrė
Ir vedė ten, kur protėvių bešvytinti kalva.
Ėjau jų saulės sielon atsinešti,
Nutviekst visus patamsius jos šviesa,
Klaupiaus prie protėvių margųjų raštų,
Komunijos meldžiau su atgaila šviesia.
Akis ir širdį ja ne kartą ploviau,
Ir gaivinau jausmus, svaigau nuo jos versmės,
Ir nebeskyriau, kur svaja, o kur tikrovė,
Man tobula atrodė tąsyk jų dermė.
Nauja diena man aušo tarsi rojus,
Nauja ir saulė, ir danguj delčia,
Man vėrės naujas paslapčių rytojus,
Nauja man realybės, vizijų erčia.
Aš vis ėmiau ėmiau, šviesos ieškojau,
Kad viską teks grąžint ir atiduot,
Aš nemaniau, tik leidausi į kojas
Naujų pasaulių dvasiai užkariaut.
Aš viską viską jums grąžint turėsiu
Ir viską atiduosiu su kaupu,
Ir šilumą, ir paslaptingą žodžių šviesą,
prie jos altoriaus aš dabar klūpiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2014-05-04 20:50:00
Tikrai, daug buvo gauta, tad ačiū, kad dabar taip dosniai dalinatės gražiu lietuvišku žodžiu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-04 14:12:32
Prasminga ir jautri padėka. Kai jaučiame ryšį su išugdžiusias, jaučiame ir atsakomybę už gautas dvasines dovanas.