iškorijęs dangus su oranžinėm paukščių liepsnelėm
užsidegsi palietęs aukščiu užsikrėsi ir tai
bus gražiau negu mirti pavasarį atželiant keliui
kur tiek kartų svajojai sugrįžti
tačiau nedrįsai
pripažinti tik sau kad toliau nuo akmens nenubėgai
sviesto dievui į langus su piktdžiuga
tąsyk manei
kad gali kiek daugiau negu ieškantis plunksnų varnėnas
savo noru iškritęs iš lizdo pasaulin
įkeist
blyškų žvilgsnį į vėstančio vėjo netramdomą juoką
kalinys savyje aprasojusiais laisve delnais
švelnią sausrą nuo lūpų laižai o viduj lietūs kliokia
nes jauti kad gyvendamas duoti tu vien tik ėmei
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-05-03 11:11:31
Teisingai įvardinta - uždegti lietų...sodrūs apibudinimai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-05-02 19:26:53
Vaizdų ir jausmų vėrinys... Puikus eil.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-02 18:02:57
Nuostabios eiles
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-05-02 15:33:36
Žaviuosi....
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2014-05-02 12:57:22
Keletą kartų skaičiau, nes labai gražiai skamba.Vientisa ir gražu, o pabaiga yra super.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-02 11:51:53
Sodri liepsna, sušildė sielą. Žaviuosi.