Sakiniai, po nuojautų nuolaužom budintys,
Prislėgti ir nerišlūs, nors esmę pagaunantys.
Šaltuose labirintuose raidės išblukusios —
Tarsi žolės išvaikščiotos, bet prasikalusios.
Ant betoninio pamato užrašas menamas,
Buvo sutryptas vakaras, sutryptos samanos.
Ir gilėjo, ir plėtėsi alkanos prarajos...
O kažkas vis kuždėjo į tolį vis vedamas.
Šitas nerimas amžinas — tavo ugniakuras.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-04-26 00:22:15
Super.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-25 19:43:28
Amžinasis variklis gyvas kaip tik aprašytųjų žingsnių dėka (labai gerai parinkti žodžiai: esmę pagaunantys, menamas, išvaikščiotos, bet prasikalusios ir kt.). Turbūt reikėtų jausti filosofinę gaidą, bet pirmu skaitymu buvo liūdesys.
Puikiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-04-25 15:25:36
Svarbu, kad yra ugniakuras...