Santrauka:
vakario mintys...
Į vakaro brūzgynus krito saulė,
krešėjo miglos ant naktų,
baugu baugu, ten paukščiai nešė
pailgas sutemas laiku,
kur vėjai užlingavo guobą
ir priglaudė prie sausmedžio delnų,
kur lubinai palaukėm laukė
tavęs sugrįžtant vakaru nykiu.
Nukrito kamuolys, nebegirdėt giesmių.
Brūzgynų tankmėje nukritęs vėsta.
Toli nuo paliktų kelių, šiltų namų –
už rankos parvedu vakario šviesą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-09-07 22:25:21
gražus laukimas
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-09-07 22:09:04
Taip, sukuria nuotaiką vakaro. Būna tokių - su pailgomis sutemomis...
bet ir su šviesom vakaro parvedamom...
:-)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-09-07 21:12:36
Sukuriantis nuotaiką- baugoką, liūdną, bet ir viltingą.
( pailgas sutemas aš keisčiau, bet nežinia, ar būčiau teisi.)
Labai graži aliteracija antro posmo 3 eilutėj, o to paties posmo 4 eilutė galėtų būti išraiškingesnė
Vartotojas (-a): Riva
Sukurta: 2006-09-07 21:11:51
..... kaip ką prisiminiau,reiškia jaudinantis darbas.
jausmingas.
Anonimas
Sukurta: 2006-09-07 18:46:41
grazu, vertas zodzio_eilerastis_ :)