už rankos

Santrauka:
vakario mintys...
Į vakaro brūzgynus krito saulė,
krešėjo miglos ant naktų,
baugu baugu, ten paukščiai nešė
pailgas sutemas laiku,

kur vėjai užlingavo guobą
ir priglaudė prie sausmedžio delnų,
kur lubinai palaukėm laukė
tavęs sugrįžtant vakaru nykiu.

Nukrito kamuolys, nebegirdėt giesmių.
Brūzgynų tankmėje nukritęs vėsta.
Toli nuo paliktų kelių, šiltų namų –
už rankos parvedu vakario šviesą.
laukimas

2006-09-07 18:45:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-09-07 22:25:21

gražus laukimas

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-09-07 22:09:04

Taip, sukuria nuotaiką vakaro. Būna tokių - su pailgomis sutemomis...
bet ir su šviesom vakaro parvedamom...

:-)

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2006-09-07 21:12:36

Sukuriantis nuotaiką- baugoką, liūdną, bet ir viltingą.
( pailgas sutemas aš keisčiau, bet nežinia, ar būčiau teisi.)
Labai graži aliteracija antro posmo 3 eilutėj, o to paties posmo 4 eilutė galėtų būti išraiškingesnė

Vartotojas (-a): Riva

Sukurta: 2006-09-07 21:11:51

..... kaip ką prisiminiau,reiškia jaudinantis darbas.
jausmingas.

Anonimas

Sukurta: 2006-09-07 18:46:41

grazu, vertas zodzio_eilerastis_ :)