Į vakaro brūzgynus krito saulė,
krešėjo miglos ant naktų,
baugu baugu, ten paukščiai nešė
pailgas sutemas laiku,

kur vėjai užlingavo guobą
ir priglaudė prie sausmedžio delnų,
kur lubinai palaukėm laukė
tavęs sugrįžtant vakaru nykiu.

Nukrito kamuolys, nebegirdėt giesmių.
Brūzgynų tankmėje nukritęs vėsta.
Toli nuo paliktų kelių, šiltų namų –
už rankos parvedu vakario šviesą.