Santrauka:
„Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia. Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti.” (Jeremijo 10:23)
Kai padangė, plačiai baltą šviesą paliejus,
Upių kloniuos paleido po baltąją angį,
Dievo ženklus suprast ne kiekvienas mokėjo,
Dievo norus atspėt ne kiekvienas įstengė.
Nuo šlovės ir nuo vyno apkurtęs ir aklas
Atsigręžt negalėjai, sustoti – nenori!
Savo ydą lyg demono prakeiksmo ženklą
Negi ryšies užanty per amžius nešioti?
Ką dar vakar norėjai svarbaus pasakyti,
Šiandien jau užmiršai – ir prasmės nebeliko!
Gal akimirką tą sugrąžint, sustabdyti?
Gal paleisti lyg bėglį, kai dykvietė tyko?
Jei išdrįsi prieit ilgai vietoj stovėjęs,
Ir paguost, ir nušluostyti ašarą leiski,
Nors padangė, plačiai baltą šviesą paliejus,
Upių kloniuos paleido po baltąją angį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-04-22 12:56:20
Och, gražuma ,kūrinėlis paslaptingas, gražiai suskambo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-04-22 00:54:54
O, Eglutė nuo haiku „nušoko“ :) Gerai, kad toji angis balta, ačiū Dievui. Bet kokiu atveju mes esame krikščionys, o ne induistai, tad balta spalva nors ir turi daug reikšmių, bet visos jos iš principo yra teigiamos.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-04-21 18:37:57
Labai gražiai sueiliuotas mistinis liūdesys
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-04-21 11:59:37
labai gražūs prasmingi posmai