Sunkiausia ir neįveikiama man užduotis yra besąlygiškai patikėti
KITU kaip pačiu savimi, patikėti JUO, o ne tuo, ką JIS sako.
Kalbos visagalybėje esu pamiršęs tylųjį gyvenimą. Kalbu, rašau,
skaitau, girdžiu tekstus, bet, deja, nebeliepsnojantis. Nežinios vardų
nesuskaičiuojama galybė, ir Ji tapusi žmogaus galiomis, jo įrankiu...
Keisti sapnai beveidžiai, vien kalbantys, nebaigiantys kalbų... neregintys...
Ražas
2014-04-16 17:01:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-04-17 08:49:11
Gerai, kad bent savimi galima patikėti...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-16 21:22:37
Nežinios vardų nesuskaičiuojama galybė, ir Ji tapusi žmogaus galiomis, jo įrankiu...
Galiu išprotauti (įrankis – protavimas?), bet vis tiek iki suvokimo gelmės nesiekia…
O apie visumą – puiki.
KITU besąlygiškai patikėti gal išvis neįmanoma? Arba galima širdim (bet tai ne filosofinė kategorija). O ir savim patikėti besąlygiškai… širdim taip, ir sapnų pasitaiko reginčių, o filosofine prasme?