Ir to nepavadinsi niekaip, nes per daug gilu, per daug nuskęsta ir per daug iškyla; per daug; ir kitų žodžių nerandu, per daug, kai nežinau kodėl tyla nutyla

Kai tu šalia manęs – pabąla naktys,
Užtemsta dienos, vanduo virsta troškuliu,
Kai tu šalia manęs – sustingsta dūmai,
Pajuda akmenys ir medžiai ima šokti.

Kai tu šalia manęs – dangus išdžiūva,
Upės sustoja, o laivai pakyla,
Kai tu šalia manęs – paplūsta žemė,
Žaibai dainuoja ir ugnim nulyja.

Kai tu šalia manęs – žvilgsnis nutįsta,
Šešėliu bėgdamas paliest tavo akis,
Kai tu šalia manęs – aistra nuplaka kūną,
Ir aš jau nežinau, kaip šitai pavadint...
Vilis Normanas

2006-09-07 00:20:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2006-09-07 09:35:38

nugi meilė liga ar gali save valdyti, viskas liejasi iš kažkur, neteiskim įsimylėjusio eilėraščio...