Ir to nepavadinsi niekaip, nes per daug gilu, per daug nuskęsta ir per daug iškyla; per daug; ir kitų žodžių nerandu, per daug, kai nežinau kodėl tyla nutyla
Kai tu šalia manęs – pabąla naktys,
Užtemsta dienos, vanduo virsta troškuliu,
Kai tu šalia manęs – sustingsta dūmai,
Pajuda akmenys ir medžiai ima šokti.
Kai tu šalia manęs – dangus išdžiūva,
Upės sustoja, o laivai pakyla,
Kai tu šalia manęs – paplūsta žemė,
Žaibai dainuoja ir ugnim nulyja.
Kai tu šalia manęs – žvilgsnis nutįsta,
Šešėliu bėgdamas paliest tavo akis,
Kai tu šalia manęs – aistra nuplaka kūną,
Ir aš jau nežinau, kaip šitai pavadint...