Mane kankina nemiga nakčia.
Gūdi tamsa už lango kviečia
Išeit kartu ir susliliet su ja,
Kol dar mėnulis kelio nenušviečia.
Tolyn tolyn — iki dangaus,
Nugrimst žydroj plačioj bedugnėj...
Kad niekada jau nieko nebejaust,
Te skausmas ir kančia atslūgsta.
Pajusiu tamsą ir pati pavirsiu ja,
Pasklisiu po erdves beribes...
Galbūt tenai sutiksiu aš save,
Save, beieškančią ramybės.
Tamsoj iš naujo aš gimiau.
Tamsoj pasisėmiau stiprybės.
Esu tokia pati kaip vakar aš buvau:
Ori rutinoj kasdienybės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-04-06 18:39:10
Kas ieško savęs, suranda ir kitus. Oriai išlikti rutinos kasdienybėj be galo sunku, bet garbinga. Linkiu sėkmės, beieškant tamsoje ramybės..
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-04-06 08:48:04
Pajutau minorinę nerimo gaidą. Pokalbis su savimi visada yra gerai.Visko apmąstymas turi polėkio naujos dienos pradžiai. Gražus darbas.