Brendu į vakaro žarijų lietų
ir nejuntu, kaip ašaroj degu,
ir, rodos, iki aukso saulės eitų
akimirka, kurioj tik mudu du.
Šis vakaras liepsnom užpiltas,
šalna atplauks piktu ižu,
ugnim užlietas griūva tiltas,
o aš balsu tave šaukiu.
Kažkas suplėšė juodą debesį,
sulankstė trikampiais žaibus.
ko ašaros lietaus į žemę geriasi,
Ko tirpstam, dylame abu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-04-05 13:52:28
Akimirksnis, pilnas skaudaus, nerimastingo ilgesio.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-04-05 01:00:24
Toks ilgesėlio prikupėtas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-04-04 19:58:52
Galima ir prie lyrikos dėti, nes jausmingas kūrinys, energingi įvaizdžiai.