Baltos ašaros beržo palinkusio
Srūva lyg upė vingiuota žieve.
Skausmo žaizdos, išdegintos ryto,
Be vilties ašmenim sužibės.
Kris lyg paukštis, pakirstas ginklo,
Nebeliks, nestovės, nežydės.
O toliau oš pušynai be galo,
Klykaus gervės palaukėj plikoj.
O berželį, verkusį ašarom,
Prisimins tik kelmelis tyloj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-04-04 08:04:57
Labai paviršutiniška kalbėsena.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-03 23:18:04
Kaip rašė Salomėja Nėris, Manęs dar nebuvo, – / Alyvos žydėjo – – / Manęs nebebus jau, – / Jos vėlei žydės.
Viskas praeina. Gyvenimas irgi. Dažnai nė joks kelmelis neprisimena.