Mano eilės tarsi vaistai
Be recepto, daktarų.
Noriu šauniai pašmaikštauti,
O giliai širdy — verkiu...
Kur atrasti ta gijelę,
Kad pralinksmint, nuramint.
Jei širdis kaip kaltas kala,
Nėra vietos jai nurimt.
Nepadės čia psichologai,
Procedūros ir mankšta.
Pakabinsiu baltą kilpą —
Eisiu šokti aš su ja.
Bet mirtis — žiauri klastūnė,
Ji problemų neišspręs.
Tegyvena jausmas kūne,
Pagimdydamas eiles!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-04-01 17:21:21
Pasvingavo čia jūsų eilės ties ta „mirties kilpa“...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-03-31 20:20:05
Geriau eilės, negu kilpa. Šauniai nusprendėte pašmaikštauti, kad neapniktų piktos mintys. Smagiai perskaičiau.