Mano eilės tarsi vaistai
Be recepto, daktarų.
Noriu šauniai pašmaikštauti,
O giliai širdy — verkiu...

Kur atrasti ta gijelę,
Kad pralinksmint, nuramint.
Jei širdis kaip kaltas kala,
Nėra vietos jai nurimt.

Nepadės čia psichologai,
Procedūros ir mankšta.
Pakabinsiu baltą kilpą —
Eisiu šokti aš su ja.

Bet mirtis — žiauri klastūnė,
Ji problemų neišspręs.
Tegyvena jausmas kūne,
Pagimdydamas eiles!