Iš kur mes atklystam?
Iš savo vaikystės,
Lyg iš pasakos vakarykštės...
Mes iš ten, kur viskas
Taip kasdieniškai gera.
Ten kiekvienas turėjom
Savo vietą prie stalo,
Savo knygą ir savo langą,
Sode obelį, paukštį per dangų.
Savo akmenį, smilgą prie tako...
Kiek turėjome, tiek ir užteko.
O dabar — lekiam,
Stumdomės, pykstam,
Vis blogai, vis mažai — reikia visko.
Reikia to, ko kiti nepasiekia!
Mums išėjus, daug šiukšlių palieka...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-04-08 10:14:34
Perskaičiau iš visumos gal keturiais variantais. Mielas ir gražus poetinis blyksnis tiek:
Ten kiekvienas turėjom
Savo vietą prie stalo,
Savo knygą ir savo langą,
Sode obelį, paukštį per dangų.
Savo akmenį, smilgą prie tako...
Kiek turėjome, tiek ir užteko.
Kas po to – Vis blogai, vis mažai — reikia visko.
Reikia to, ko kiti nepasiekia! – Kažin, ar tipiška?.. Gal kiek vienpusiška, ne visi pikti...
O
Mums išėjus, daug šiukšlių palieka... > Pagalvojau, galėtų ir sentencija būti, tiek ekologine, tiek moraline tema.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-03-31 14:13:42
Skaudus, bet tikras pastebėjimas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-03-31 13:12:04
Štai kokia ta gyvenimo tikrovė... :(
Gal išgyvenimui daug nereikia?
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-31 11:06:27
Taiklu ir sodru.