Iš kur mes atklystam?
Iš savo vaikystės,
Lyg iš pasakos vakarykštės...

Mes iš ten, kur viskas
Taip kasdieniškai gera.
Ten kiekvienas turėjom
Savo vietą prie stalo,
Savo knygą ir savo langą,
Sode obelį, paukštį per dangų.
Savo akmenį, smilgą prie tako...
Kiek turėjome, tiek ir užteko.
O dabar — lekiam,
Stumdomės, pykstam,
Vis blogai, vis mažai — reikia visko.
Reikia to, ko kiti nepasiekia!

Mums išėjus, daug šiukšlių palieka...