Koks sunkus ilgesys,
Kai žinau, kad negrįši,
Nepabels į duris jau tavoji ranka.
Nepažvelgs į akis
Šiltas, mylimas žvilgsnis,
Širdį dilgins ir grauš tik bežadė tyla.
Laikas bėga risčia,
Gelia tuščias laukimas
Ir žinojimas — nieks negrąžins praeities.
Ir širdis liks tuščia...
Visko skiria likimas.
Ką ir galim aplenkt, neaplenksim mirties.
O gyvenimas bėgs.
Nežinia, kiek jo liko...
Aš prie kapo skubėsiu žvake nešina.
Ir manęs kaip tavęs
Pasalūniškai tyko
Pabaiga. O galbūt ir šviesa amžina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-31 11:26:57
kad ir nieko naujo, bet gražiai pamintyta
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-31 09:44:11
Savas skausmas yra labiausiai žeidžiantis, o sielos labiau, negu kūno...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-03-31 09:14:21
Liūdnas. Toks standartinis. Nieko naujesnio nepasakantis.