Koks sunkus ilgesys,
Kai žinau, kad negrįši,
Nepabels į duris jau tavoji ranka.
Nepažvelgs į akis
Šiltas, mylimas žvilgsnis,
Širdį dilgins ir grauš tik bežadė tyla.

Laikas bėga risčia,
Gelia tuščias laukimas
Ir žinojimas — nieks negrąžins praeities.
Ir širdis liks tuščia...
Visko skiria likimas.
 Ką ir galim aplenkt, neaplenksim mirties.

O gyvenimas bėgs.
Nežinia, kiek jo liko...
Aš prie kapo skubėsiu žvake nešina.
Ir manęs kaip tavęs
Pasalūniškai tyko
Pabaiga. O galbūt ir šviesa amžina.