Stovi moterys,
O burnose vijokliais laipioja vaikai,
Kopūstai mezgasi ir bulvienojais plaukia lietūs,
O šiemet saulės per mažai,
Dangus — prakiuręs rėtis.
Neauga niekas. Tik vaikai. Per didelės jų pėdos —
Gi vasarą ištampo jas basi
Ir lig rudens batus praauga.
Nasturtos šiemet amarus brandina, bet krapai žydi.
O vyrai slepiasi po laikraščiais —
Kol surandi tešluotom rankom,
Sudegini tuos laikraščius, ir būna naktį karšta,
Prieš rytą vėl atvėsta.
Žaliuoja, rezgasi vijokliai ir vis kitokį žiedą įsegtą randi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-03-31 10:31:13
Įdomiai... Realybė ir fantastika, fantastika ir realybė... O gal tik man taip atrodo? :)
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-03-31 09:32:25
Geras tekstas. Šmaikštus, įdomus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-03-30 16:19:46
Tikras razavinis pyragas, kuris labai sveikas, bet išlepintam skoniui netinka.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-30 14:52:21
toks tikroviškas ir mielas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-30 12:28:07
Keistas jausmas - lyg jau būtų skaitytas tekstas. Gal labai taikliai gyvenimas pastebėtas?