Dar garuoja puodely kava,
Dar žodžiai tarytum kariai rikiuojas į frontą,
Išsiplėtusiais vyzdžiais patvinus diena
Įelektrina sąmonės srautą ir nerimą krauna.
Nepaslėpsi, juk įtampa vėl netoli — erdvėse,
Kur per žvilgsnį tik stiklas ir varvantis lašas užgauna,
Lyg barbentų pirštais žinia sustyguotam laike,
Dabartis, kuri telpa į saują ir uždega kraują.
Dar nuo taško link taško skubės alkani sakiniai
Ir virš stalo pakils tartum paukščiai, pamilę palangę.
Kai iš lėto pabyra vaizdų sunešti trupiniai,
Mirksniais tikrinant šiandienos gelmę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-03-22 13:31:16
"Įelektrina sąmonės srautą ir nerimą krauna."
Įelektrinti mūsų gyvenimai:))
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2014-03-21 14:57:03
Pirmo posmo ketvirtą eilutę suvokiau: įelektrina sąmonę ir nerimu kraują. Skirtis tarp sąmonės (kalbos) ir kraujo ( juslinės prigimties), dviejų pradų individe sąveika. Iš jos ir gimsta individo raiška: kraujo nerimas įsiveržia į sąmonę.
„Dar“ — viltingas pasikartojimu paskutinio posmo ketvirta eilute.
Be dvejonių: įtaigu ir individualu, ir artima.