Dar garuoja puodely kava,
Dar  žodžiai tarytum kariai rikiuojas į frontą,
Išsiplėtusiais vyzdžiais patvinus diena
Įelektrina sąmonės srautą ir nerimą krauna.

Nepaslėpsi, juk įtampa vėl netoli — erdvėse,
Kur per žvilgsnį tik stiklas ir varvantis lašas užgauna,
Lyg barbentų pirštais žinia sustyguotam laike,
Dabartis, kuri telpa į saują ir uždega kraują.
 
Dar nuo taško link taško skubės alkani sakiniai
Ir virš stalo pakils tartum paukščiai, pamilę palangę.
Kai iš lėto pabyra vaizdų sunešti trupiniai,
Mirksniais tikrinant šiandienos gelmę.