Tai, kas praėjo, paseno. Matai? Tenka atminti
Priėjusi liepto galą žiūriu
Į vandenį, kurio dugne
Žodžiai „nemiršti dar, ne“...
Tik ar ne per vėlu
Dvejoti?
Kai viskas aišku
Išties
Turėtų būti.
Dabar.
Kai laiko tėkmės
Greičio apkęsti
Nei tu, nei aš negal.
Tik gal daugiau aš,
Kai man to laiko
Kas dieną
Vis mąžta, mąžta ir mąžta...
O kodėl aš?
Na, kodėl gi dabar?
Nors valandą vieną
Palikite man...
Ne man, o valandą
Vieną.
Nes laikrodžio sienos
Nesugrįžtamai tęžta.
Nes laikrodžio sienos,
Jos ne griūna,
O pūna...
Būtent. Senieną.
Matai? Tenka atminti.
Nors ir supuvusį
Laikrodį
Į rankas pasiimti...
Žiūriu į vandenį.
Mintimis skverbiuosi giliau.
Vėl pradedu dvejoti.
Nekeista – labiau.
Taip ant liepto linguoti
Teko pirmadienį,
Savo praeitį deklamuoti
Lėtai,
Nuo pradžių.
Pirmadienį.
Atidžiai.
Vardan tų,
Kurie nespėjo
Sekmadienį.
Nes
Laikas su vėju
Praskriejo pro lankas.
Per pievas, brūzgynus,
Pro Marių Marias...
Skaičiuodamas
Spyglynus
Ir minutes.
Paskutines.
Nes vėlgi ir vėlgi
Rodykles suvilgė
Laikrodžio puvimas.
Paskutinis
Jo atsidusimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-19 16:39:05
gražios mintys