Tai, kas praėjo, paseno. Matai? Tenka atminti

Priėjusi liepto galą žiūriu 
Į vandenį, kurio dugne 
Žodžiai „nemiršti dar, ne“... 
Tik ar ne per vėlu 
Dvejoti? 
Kai viskas aišku 
Išties 
Turėtų būti. 
Dabar. 
Kai laiko tėkmės 
Greičio apkęsti 
Nei tu, nei aš negal. 
Tik gal daugiau aš, 
Kai man to laiko 
Kas dieną 
Vis mąžta, mąžta ir mąžta... 
O kodėl aš? 
Na, kodėl gi dabar? 
Nors valandą vieną 
Palikite man... 
Ne man, o valandą 
Vieną. 
Nes laikrodžio sienos 
Nesugrįžtamai tęžta. 
Nes laikrodžio sienos, 
Jos ne griūna, 
O pūna... 
Būtent. Senieną. 
Matai? Tenka atminti. 
Nors ir supuvusį 
Laikrodį 
Į rankas pasiimti... 
Žiūriu į vandenį. 
Mintimis skverbiuosi giliau. 
Vėl pradedu dvejoti. 
Nekeista – labiau. 
Taip ant liepto linguoti 
Teko pirmadienį, 
Savo praeitį deklamuoti 
Lėtai, 
Nuo pradžių. 
Pirmadienį. 
Atidžiai. 
Vardan tų, 
Kurie nespėjo 
Sekmadienį. 
Nes 
Laikas su vėju 
Praskriejo pro lankas. 
Per pievas, brūzgynus, 
Pro Marių Marias... 
Skaičiuodamas 
Spyglynus 
Ir minutes. 
Paskutines. 
Nes vėlgi ir vėlgi 
Rodykles suvilgė 
Laikrodžio puvimas. 
Paskutinis 
Jo atsidusimas.
Orinta

2014-03-19 16:19:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-03-19 16:39:05

gražios mintys