Saulė grimzta nugrimzta į tyvuliuojantį raistą. Raudoni gaisai kyla pakyla
virš medžių viršūnių. Atrodo – dega, liepsnoja giria.
           — Mama, padainuok man dainą. Tą, kur tėvelis su sūneliu vienu arkliu joja.
           Motina nuryja gerklėje įstrigusį skaudulį. Tyliai tyliai suskamba daina.
Vaiko akelės užmerktos, veidas šypsenos nuskaidrintas.
           — Būk laimingas, sūnau, nors sapnuose savo brangiausią žmogų susigrąžinęs.