Saulė grimzta nugrimzta į tyvuliuojantį raistą. Raudoni gaisai kyla pakyla
virš medžių viršūnių. Atrodo – dega, liepsnoja giria.
— Mama, padainuok man dainą. Tą, kur tėvelis su sūneliu vienu arkliu joja.
Motina nuryja gerklėje įstrigusį skaudulį. Tyliai tyliai suskamba daina.
Vaiko akelės užmerktos, veidas šypsenos nuskaidrintas.
— Būk laimingas, sūnau, nors sapnuose savo brangiausią žmogų susigrąžinęs.