Iš ramunių gyvenimo

Santrauka:
...vos ne daina... arba pavasaris buvo ir bus...
 
Tu — ne mano likimas,
Aš — ne tavo lemtis.
Paukščiai parskrenda tuoktis,
Mes abu — išsiskirt.

Dienos raštą išaudė —
Tik mylėt ir mylėt.
Ramunėlė išbūrė —
Ar galiu netikėt?

Ten, kur obelys augo
Ir kvepėjo alyvos,
Mano svajos išskridę,
Be sparnų — tik mėlynė.

Akimis ją palydžiu,
Lauknešėlį įdavus.
Sužydėjo žibuoklės,
Tik jos kužda — ne tavo...

Akys tirpsta žydrynėj,
Paukščio sparnas pamoja.
Nebelauki — išskrido
Su jaunyste svajonė.

Nepamiršiu, nenoriu.
Kad jau metai ne tie,
Nesakysiu — meluosiu,
Man tik skrist ir mylėt.

Šypsos gatvėj praeiviai —
Reiškia, aš dar gyva.
Sužydės vėl ramunės,
Pasiklausiu tada...
Laũmele

2014-03-14 18:02:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nikole Bergman

Sukurta: 2014-03-19 10:03:51

gražu...skambu...lyriška:)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-03-15 16:38:43

Lauksim ramunių, lauksim...  :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-03-15 16:24:50

P Laumelės lyrika visada lengvai skaitoma, intriguojanti. Taigi, kad daina, belieka paklausyt

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-03-14 19:06:51

Nu, nu, Laumele, dar gyva... Dar tokia gyva, kad gyvesnių nesu matęs :))) Ir dar mylėt, skrajot, svajot ir panašiai.