Tu — ne mano likimas,
Aš — ne tavo lemtis.
Paukščiai parskrenda tuoktis,
Mes abu — išsiskirt.

Dienos raštą išaudė —
Tik mylėt ir mylėt.
Ramunėlė išbūrė —
Ar galiu netikėt?

Ten, kur obelys augo
Ir kvepėjo alyvos,
Mano svajos išskridę,
Be sparnų — tik mėlynė.

Akimis ją palydžiu,
Lauknešėlį įdavus.
Sužydėjo žibuoklės,
Tik jos kužda — ne tavo...

Akys tirpsta žydrynėj,
Paukščio sparnas pamoja.
Nebelauki — išskrido
Su jaunyste svajonė.

Nepamiršiu, nenoriu.
Kad jau metai ne tie,
Nesakysiu — meluosiu,
Man tik skrist ir mylėt.

Šypsos gatvėj praeiviai —
Reiškia, aš dar gyva.
Sužydės vėl ramunės,
Pasiklausiu tada...