Māmutei


 
Māmut, neverk, brungiausia tu mānā,
Vyšniās sādely jau žydi.
Pečius pirkioj dā tykiai kūranas,
Dūmai beržynan nulydi

Sopulį sanų, kur šēpāj gyvena,
Tāvā megautinēj suknēj.
Kur neteisybį ir vargų mena
Mīslių pilkų bedugnēj.
 
Sopulį sānų, kur plaukus pražildę,
Akis šuliniuos pakavojē.
Vieversiā giesmį dūšēj nutildē,
Nērimā drobēm ažklojā...
 
Sopulį sānų ir aš palydėsiu –
Šermukšniā šaku pamosiu.
Skēpetān viltį ir meilы sudėsiu,
Brungiausia, tavi ratavosiu....
 
Māmut, neverk, vyšnela tu mānā,
Balus nubalus nužydus...
Imk lauknešēlį, kol pečius kūrānas,
Kol dūmuos vargai paklydį....
 
zylala

2014-03-14 14:43:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2016-02-10 15:07:00

Žodynas reliktinis. Aišku - įtaigu, jautru, šventa....
Bet kodėl nepakalbėjus tarmiškai apie šiuolaikinę būtį???
Laukiam naujų tekstų.

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2014-03-15 19:58:17

Geras!

Vartotojas (-a): P Aibutis

Sukurta: 2014-03-14 15:36:23

Labai puikias ailias mamutei. Tik kirylica ы akį plė`šia