Māmut, neverk, brungiausia tu mānā,
Vyšniās sādely jau žydi.
Pečius pirkioj dā tykiai kūranas,
Dūmai beržynan nulydi

Sopulį sanų, kur šēpāj gyvena,
Tāvā megautinēj suknēj.
Kur neteisybį ir vargų mena
Mīslių pilkų bedugnēj.
 
Sopulį sānų, kur plaukus pražildę,
Akis šuliniuos pakavojē.
Vieversiā giesmį dūšēj nutildē,
Nērimā drobēm ažklojā...
 
Sopulį sānų ir aš palydėsiu –
Šermukšniā šaku pamosiu.
Skēpetān viltį ir meilы sudėsiu,
Brungiausia, tavi ratavosiu....
 
Māmut, neverk, vyšnela tu mānā,
Balus nubalus nužydus...
Imk lauknešēlį, kol pečius kūrānas,
Kol dūmuos vargai paklydį....