Santrauka:
Pažaidžiau su eiliaus struktūra.
Išsidraikę rytai,
Vakarai lyg pakibusios dulkės voratinkly...
Žvelgia sielon veidai
Niekada užmarštin neišėjusių.
Ar jautiesi kaltai,
Jei vienatvę šunim prie savęs prisipratinai
Ir kažkas, ko galbūt nenorėjai anksčiau, tau dabar išsiliejo?
Patikėk, aš jaučiu
Virpant širdį lyg liepsną žvakelių per vėlines.
Ir nėra paslapčių,
Nugramzdintų akių ežeruos iki dugno.
Bus dienų dar karčių,
Kai suprasi, kad kartais gyvent susivėlini
Ir belieka sutikt tekant saulę, bet bristi per vandenį drungną...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): VoldZak
Sukurta: 2014-03-07 21:00:17
...Nugramzdintų akių ežeruos iki dugno.
Bus dienų dar karčių,
Kai suprasi, kad kartais gyvent susivėlini... (citata)
Labai knieti paklaust: ar Antanas Vienuolis (tas, kuris parašė "Paskenduolę") tau ne giminė?
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-03-07 18:00:57
Visai pasisekęs žaidimas, o ,, vienatvę šunim prie savęs prisipratinti" — nuostabu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-03-07 16:58:18
Kaip apkabinimas...šiltas
Vartotojas (-a): Iglė
Sukurta: 2014-03-07 12:51:11
Nuostabus eilėraštis....
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-07 11:47:01
Taigi tie ilgi sakiniai, kai juos suskaidome, nėra jau toks poezijos baubas. Gerai skamba.Ir vietos mintims daug.