Išsidraikę rytai,
Vakarai lyg pakibusios dulkės voratinkly...
Žvelgia sielon veidai
Niekada užmarštin neišėjusių.
Ar jautiesi kaltai,
Jei vienatvę šunim prie savęs prisipratinai
Ir kažkas, ko galbūt nenorėjai anksčiau, tau dabar išsiliejo?
 
Patikėk, aš jaučiu
Virpant širdį lyg liepsną žvakelių per vėlines.
Ir nėra paslapčių,
Nugramzdintų akių ežeruos iki dugno.
Bus dienų dar karčių,
Kai suprasi, kad kartais gyvent susivėlini
Ir belieka sutikt tekant saulę, bet bristi per vandenį drungną...