Lyg auksas smiltyse, turiu...
Ir tu – arčiau nei ši sekundė.
Anksčiau varnėnų, vyturių
Skambi akimirka nubunda.
Žinai – godus ir atkaklus,
Aš geismas – visa apturėti...
O viskas – tu. Ne aš tinklus
Tiesiu žuvims, nugetams – rėtį,
Tik lietūs, vėjai, nei giedra
Neatsilieka nė per mirksnį.
Nors nematai, minty nėra,
Tartum nei nuojauta nedilgsi, –
Giedra kartu, kur aš ir tu,
Lyg nugara atspėtas žvilgsnis.
Su metų suneštu turtu, –
Juos glausdamas jų pasiilgstu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-06 16:57:00
Talpu, gražu, miela.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-06 16:47:34
Sustok, akimirka žavinga... Ne, žinoma, čia ne tai, bet apie tai. Gražu, išpildymas irgi profesionalus, jausminga.
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2014-03-06 16:13:26
Labai jausmingas kūrinys. Nors tik akimirka, bet kiek ji daug apglėbia.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-06 14:58:32
Nuoširdi aistra susišaukia su pavasariu.