Lyg auksas smiltyse, turiu...                                                          
Ir tu – arčiau nei ši sekundė.
Anksčiau varnėnų, vyturių 
Skambi akimirka nubunda.          
 
Žinai – godus ir  atkaklus,
Aš geismas – visa apturėti...
O viskas – tu. Ne aš tinklus
Tiesiu žuvims, nugetams – rėtį,
 
Tik lietūs, vėjai, nei giedra
Neatsilieka nė per mirksnį.
Nors nematai, minty nėra,
Tartum nei nuojauta nedilgsi, –
 
Giedra kartu, kur aš ir tu,                     
Lyg nugara atspėtas žvilgsnis.
Su metų suneštu turtu, –
Juos glausdamas jų pasiilgstu.