Santrauka:
Liūdnas toks kažkoks išėjo, bet iš tikro nuoskaudos nebėra. Išliejau.
nepasiilgsiu šito keisto meto
kai Tavo balsas daužosi į sienas
bangomis lyg jam nebūtų
vietos
tyloje
kai aš mažytė purvina
mergaitė
pliušinio meškiuko akimis
negaliu net verkti
aš net minutę negaliu paverkti
mažėja Tavo veidas
toks išbalęs tamsoje
kai Tu
nubėgi nesušlapęs
tarp
lašų
lietui grojant
mano sugriauto gyvenimo
tylą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-18 11:41:50
Nors liūdnai,bet labai gražiais žodžiais. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-19 11:06:03
Eilius dražus ir įdomus, tačiau jo forma tik trugdo į jį įsijausti.
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2006-09-25 11:46:42
"mano sugriauto gyvenimo
tylą"
simboliška kažkaip. brūkšnys. taškas.
bet atrodo, kad tokios pabaigos nereikia.. keista. šiandi, kiek skaitau, vis pabaiga užkliūna. irgi, matyt, kažkokis ženklas. apie mane, matyt ;))
o ką norėjau pasakyti - nereikia paskutinių keturių žodžių. jie apibendrina. ir tiesiog liepia suprasti vienareikšmiškai.. o juk nėra taip. nebūna. visad yra kelios tiesos. ypač, jei turėtume omeny eiliuko aprašymą.. ;)
sėkmės :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-09-04 23:20:27
... parašyta griaudžiai,labai nuoširdžai, bet tegu tyla verkia,arba juokiasi...tik netyli...
Anonimas
Sukurta: 2006-09-04 13:35:41
ta vieta su pliušinio meškiuko akimis banaloka. reikėtų pagalvoti dėl kito įvaidžio. o šiaip eilius toks kojytėm tipenantis, todėl pavadinimas labai tinka :)