Tapnoja kojos tyliai
nepasiilgsiu šito keisto meto
kai Tavo balsas daužosi į sienas
bangomis lyg jam nebūtų
vietos
tyloje
kai aš mažytė purvina
mergaitė
pliušinio meškiuko akimis
negaliu net verkti
aš net minutę negaliu paverkti
mažėja Tavo veidas
toks išbalęs tamsoje
kai Tu
nubėgi nesušlapęs
tarp
lašų
lietui grojant
mano sugriauto gyvenimo
tylą