Santrauka:
Paskutinę eilėraščio eilutę laikyti nematoma.
Jei pasaulis būt‘ iš plytų,
Tai perskelčiau jį pusiau,
Kad galėčiau pasakyti:
„Aš pasaulį sudaužiau!“
Jeigu būtų jis kaip kivis,
Aš perkąsčiau jį musiau,
Ir pareikščiau kaip didvyris:
„Aš pasaulį sukramčiau!“
Jeigu būtų lagaminas,
Aš prikimščiau jį pilnai;
Įridenčiau bačką vyno,
Kad perplyštų išilgai.
Jei pasaulis būtų blynas,
Aš suvalgyčiau skaniai,
Kad galėčiau pasakyti:
„Mat jį, šitokį, velniai!“
Kaip sutrinti šį pasaulį?
Šimtą metų aš mąsčiau,
Kol senatvėje it kiaulė
Sau į kelnes… prišikau.
Voldemaras Zacharka
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-03-04 17:09:41
antras posmas (jame rinkimo klaidelė yra viename žodyje, bet ne esmė) tai antras posmas - neįdomus (turiu omenyje su kiviu) įdomesni posmai pirmas ir trečias, (jeigu būtų lagaminas) - su blynu vėl neįdomus posmas, na, o pabaiga - išdvėsusi visai... idėja labai nebloga - meninės išraiškos užmanymas, o minčiai idėjos pritrūko... Beje, jei yra tokie paukščiai http://lt.wikipedia.org/wiki/Kormoraniniai tai kai yra sakoma "žmogų dievas sutvėrė pagal savo paveikslą" tai man atrodo, kad žmogų ir kormoraną dievas sutvėrė panašiais, po kormoranų miškas lieka toks pat, kaip planeta po žmogaus... Kiaulė šiuo atveju tik vergas - žmogus ją uždarė mėsai, (O JI BUVO LAUKINĖ – taip PASAULIO DALIS... o žmogus... ir suvalgė, paskui dar gretina „kaip kiaulė“ norėdamas pasakyti ką nors negero, bet tai pasaulio dalis, kurią jis jau patvarkė, tame kontekste „JEIGU BŪTŲ PASAULIS LAUKINIS, aš jį uždaryčiau į narvą, ir suvalgyčiau...“)ir ji negali gi paprieštaraut Dievo įdėtam instinktui maitintis. Bet minta ji lovyje, o tuštinasi toliau nuo lovio atokiausiame kampe - užprotestuoti ir mirti iš bado ji negali, ištikima viešpaties sudėtiems instinktams... ne koks gretinimas, geriau rašykite Kormoranas. DABAR tekstas baigiasi labai lėkštai, moralas nuvalkiotas toks ir svarbiausiai numanomas... (nors - kita vertus, netgi, jei parašytumėte KORMORANAS, o ne Kiaulė pabaigoje, mintis kistų, kormoranai pabaigoje teksto užvestų tada dėmesį ant kito aspekto - matėte Juodkrantėje miškus po Kormoranų, tai kaip ir planeta po žmogaus gyvybės formos veiklos, gyvenimo... juk Žemėje -planetoje savo veikla balansą pažeidė žmogus - būtent ta gyvybės forma savo veikla planetoje pažeidė Žemėje balansą, ir jau katastrofiškai.) taip kad, žinokite, Kiaulės niekada nesituština prie lovio, ar lovyje, ji turi vieną kampą ir visada tuštinasi ten, o jei ilgai šiaudų nekreikia šeimininkas, neiškuopia senų iš tvarto, tai ne kiaulės bėdos, kiaulė ir taip jau prijaukinta, juk ji buvo laisvas gyvūnas - laukinis. PIRMAS ir TREČIAS posmeliai geriausi, kiti du nuobodūs, o pabaigoje banalus moralas plius lėkštas, finalas nuslydo jums...
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2014-03-04 15:17:22
Man iš pradžių priminė : "jei tu būtum ramunėlė
ir žydėtum laukuose,
tai aš būčiau dobilėlis
Ir......dabar jau pamiršau:) Bet visaip atsitinka, kai per daug blynų :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-03-04 13:30:37
Jeigu jau taip įvyko, gal nereikia girtis...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-03-04 13:22:12
Maniau, kad apie Heraklį (dvasios visų pirma). Ir še tai tau – paprastas žemės gyventojas. Bet apie juos kaip tik ir trūksta kūrinių, su visomis realijomis ir klydimais. Juk nepamatuotas optimizmas, pervertintos jėgos ne vieną yra nuvedusios pirmiausia ne į kapą, o į rezignaciją. Reikia prevenciškai aiškinti tokius dalykus.
Paskutinę eilutę vis tiek matau, bet jos neskaitau tiesiogiai. Traktuoju kaip apibendrinimą: liūdna, kai didingiausi užmojai virsta kita forma.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-04 10:48:04
Geriau prozą. Geriau.