Jei pasaulis būt‘ iš plytų,
Tai perskelčiau jį pusiau,
Kad galėčiau pasakyti:
„Aš pasaulį sudaužiau!“

Jeigu būtų jis kaip kivis,
Aš perkąsčiau jį musiau,
Ir pareikščiau kaip didvyris:
„Aš pasaulį sukramčiau!“

Jeigu būtų lagaminas,
Aš prikimščiau jį pilnai;
Įridenčiau bačką vyno,
Kad perplyštų išilgai.

Jei pasaulis būtų blynas,
Aš suvalgyčiau skaniai,
Kad galėčiau pasakyti:
„Mat jį, šitokį, velniai!“

Kaip sutrinti šį pasaulį?
Šimtą metų aš mąsčiau,
Kol senatvėje it kiaulė
Sau į kelnes… prišikau.


Voldemaras Zacharka