Dieną pradedu semt,
Kai jutimai visai to netrokšta,
O tada man atrodo,
Kad laike klampiame aš plaukiu,
Kad pasaulis parengė
Skandinimo suokalbį kruopštų –
Prisigėriau jo tiek,
Jog net varva dažnai iš akių.
Paprašau atsitraukt,
Nesibraut, nežaloti, neliesti.
Ar kas girdi? Deja,
Atplasnoja nors kandies sparnais,
Nors aitriu pipiru
Okupuoja garuojančią lėkštę
Ir sapnuos neramiuos
Įsigudrina dar nepaleist.
Ir galop suprantu,
Ko būtis ir tarkuoja, ir žeidžia –
Susilieju su ja,
Nes pati jau į dulkes trupu.
Kas iš to, kad stveriuos
It į šiaudą į žodį, į raidę
Ar dangstau baimės gėdą
Bent popieriaus baltu lapu?
Juk šį rytą ir vėl
Pakirdau saulei dar netekėjus.
Pramiegot nevalia.
Ko? Darbų ar savosios baigties?
Jau jaučiu, kad esu be ribų –
Į apykaitos ratą įėjus –
Šimtą kartų suries,
O vienintelį vieną išties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-03-03 23:00:34
Visuomet žaviuosi Jūsų eilėmis, kas kartą randu vis ką nors naujo. O tai retas ir gaivus dalykas. Skaitai ir neatsibosta.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-03-03 18:01:39
gal jums uodas, bet man tai jokiais būdais nepanašus į Jums mėgiamą vabzdį... Mat vertinu amžių žmoguje kai jis pražysta išminties žiedais, tai va jei norit trėkškit, kaip uodelį kokį, bandykit, tą Konfucijų, tačiau štai, o gal pamačys, ir kitaip pažiūrėsite į dieną ir į save, ne kaip dabar žiūri lyrinis herojus (jei tapatinatės su juo) esantis jūsų teksto turinyje... tai gi:
II, 4 Konfucijus kalbėjo: „Kai buvau penkiolikos, visa mano valia buvo nukreipta mokymuisi.
Kai man suėjo trisdešimt, aš jau tvirtai stovėjau.
Būdamas keturiasdešimties, nebeturėjau abejonių.
Būdamas penkiasdešimties, žinojau Dangaus valią.
Sulaukęs šešiasdešimties, įgijau subtilią klausą, galėdavau atskirti gera ir bloga, tikra ir netikra.
Sulaukęs septyniasdešimties, galėjau pildyti savo širdies norus, neperžengdamas saiko ribos.“
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-03 16:54:16
Nepeprastai gražus tekstas.Sužavėta.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-03-03 10:21:03
O, kokia pabaiga!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-03 08:25:44
Suprantu Jus. Mano teta gyvena kaime, jai ten krūvos gyvulių, paukščių, daržų ir pan. Pati baigiasi, dėdė baigiasi ir pusseserę pribaiginėja. Kam? Dėl ko? Sunkus darbas, nesakau, bet galima apsieiti su minimumu viso to gėrio, kadangi Rojų Dievulis dykai parūpina ir į ten nieko neštis nereikia.