Kvieti į sapną nereges naktis.
Kai neateina, kaip jauties? Luošu?
Paika savikliova riboja laisvę klyst,
Kada iš purvo sieki debesų.
Taisyklės? Dėsniai? Pasaka kvailiams.
Pilkoj šalikelėj nė mirksnio nemąstai.
Renkiesi kryptį – ateitį ji lems.
O dabartis? Ji rangosi keistai.
Nepatogi paimt, slidi kaip ungurys,
Gal net nuodinga, nes labai marga.
Kad pradrąsėtum, antpilus geri,
Bet nesiryžti gyvio atsikąst.
O juslės alkanos, nėr laiko būt kantriu,
Tai, ką pastvėręs, į skutus draskai.
Vargsti, vargsti iki pat paryčių
Ir vėl regi, kad debesys aukštai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-03-02 20:24:58
Daug visko tarp eilučių...
:))
Anonimas
Sukurta: 2014-03-02 20:12:33
Šiek tiek kantrybės, darbo...ir gautųsi gražus skiautinys :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-03-02 13:35:39
Aš kaip visada – ne apie meistriškumą, o apie...
Kaip jauties, luošu? Nėra laiko būt kantriu > netinkamas linksnis, ne kokiu (kaip tu jauties – luošas; nėra laiko tau būti kantriam).
Taip panašiais atvejais (būviui reikšti) linksniai elgiasi su būdvardžiais ir būdvardiškai vartojamais žodžiais.
Jei būtų daiktavardžiai (luošys, kantruolis), įnagininkas tiktų: būti luošiu, tapti kantruoliu.
Išimtys – su veiksmažodžiais laikyti, skelbti, paskelbti, vadinti, pavadinti, pripažinti (kokiu gali būti vartojamas).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-02 12:09:27
Gyvenimiška. Beje, aš irgi kartais kantrybės pritrūkstu, tad aprašomo personažo dalia nėra tokia jau svetima...