Kiekvienas nuovargis
ir fotografija
šalia jau deginančio stalviršį žvakigalio –
Gerai,
truputį dar galiu matyt Tave –
ir visa kita, kas priklauso fonui –
tą patį laikrodį ir bokštą,
žalsvus senamiesčių stogus –
lėtai virš jų garuojančią arbatą
pro langą –
blausiai atsispindinčią save –
ir keletą dulkelių,
taip meiliai glundančių prie objektyvo stiklo –
o kad kas nors jų atvaizdus pažintų - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2014-02-28 16:19:54
Jaukūs prisilietimai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-02-27 22:40:53
Vakarėjančios, nostalgiškos nuotaikos... Labai savitai, įdomiai perteikta nuotaika
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-27 14:23:21
deginančio stalviršį žvakigalio – sudurtinių daiktavardžių kaimynystė menkina poeziją.
žalsvus senamiesčių stogus – ko gero, spalvingumu pati gyviausia eilėraščio vieta...