Kartą gyveno du geri draugai – Bimbalas ir Cimbolas. Pirmasis vaikščiojo amžinai pamiršdavęs per vidurį užsitraukti kelnes, antrasis – dar ir su pro neužtrauktą tarpą išverstais maišais. Ar cimbolais (varpais), kaip kai kas juos vadina. Todėl jis ir buvo Cimbolas. Ir sugalvojo jie žmonas susirast, tam tikslui lankus susikonstravę.
Bimbalas buvo konstruktorius, užtat pasidirbo lanką su reaktyvine trauka, o Cimbolas buvo liurbis, tai jam tiko ir iš paprastos šakos. Po to, kai abu iššovė, pirmasis laksto po pasaulį, po šiai dienai tebeieškodamas savo strėlės; gi jo draugas per maurus nubrido į pelkę, susirado ten savo varlę ir parsinešęs nudyrė jai kailį. Bimbalas sutiko daug gražių merginų, bet jam per paieškas nebuvo kada bendraut. Galų gale jis sukriošo ir visiškai mirė patvory. O Cimbolas su savo šalta keturkoje nugyveno iki pat šaunios impotencijos bei senatvėje išlindusio hemorojaus, bet vis tiek irgi numiro.


Voldemaras Zacharka