JĄ seniai ir gerai pažinojai
Vienatvėje mėnulio pilnaties.
Tarp saulėtų rapsų klajojant,
Skrydžiui pritrūko erdvės?..
Žydėjimas baigėsi greitai,
Aruoduosna krito grūdai...
Mėnesienose kintant pašvaistei,
Atminimuose – vėl JĄ radai.
Kamuojančio sapno geltoniu
Spindėjo vien rapso laukai.
„Tebūnie“, – abejonei numojai
Ir žieduose su JA paskendai..
2014 02 24 Rudenė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevelis47
Sukurta: 2014-02-28 18:33:28
Lengvai ir ironiškai kalbama apie meilės(?) istoriją. Miestiečiui (man) žinomas tik rapsų aliejus... Sėkmės!
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-27 14:12:19
sapno geltoniu / jo vien rapso laukai – nuostabios spalvos kraštovaizdžio „dugnas“.
Grožinės literatūros tekstuose reikėtų vengti žodžių, „rėkiančių“ didelėmis raidėmis.
Pakako ir kito šrifto (pvz., kursyvo).
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-27 12:59:29
Šiaip tai... rapsai per daug trapi kultūra... :)))