Santrauka:
pasibelsk į tylą...
Dar nenurimo šiaurys,
Bet pūga gal šiąnakt ilsėsis.
Pražys languose speigo vienuma.
Tu išeini. Išvažiuoji.
Ir manyje išblėsta pati gražiausia poema...
Kaip liūdnai, kaip ilgai
Skamba tavo nueinantys žingsniai.
Nuo stogų ir nuo skėčių
Jau lietaus lašai tiksi
Ant kiekvieno akmens
Ir veidų vakarykščių.
Vėl atvažiuok.
Tavęs aš pasiilgau.
Nuo laukimo suskilau
Kaip slenkstis.
Tegu mindžios mane
Nueinantis laikas,
O aš lauksiu tavęs.
Jau pavasaris.
Pūgos nutilo, nebėra sniego,
O prie palangės mano ilgesys
Neužmiega.
Ateik.
Pasibelsk į liūdną tylą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-27 21:42:30
Paprastai slenkstis ne skyla, o skeldėja...
Užkabino neslepiamo ilgesio raiška.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-27 21:24:47
Vėl atvažiuok.
Tavęs aš pasiilgau.
Nuo laukimo suskilau
Kaip slenkstis.
Liūdnai, bet nuoširdžiai...
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2014-02-27 10:24:00
Ko ne tarmiškai?
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2014-02-26 13:53:58
Skaičiau nuo apačios :) Suskamba. Galbūt net gražiau
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-26 13:45:53
Gražiai sudėliotas jausmų papasakojimas. Vaizdesni intarpai (nueinantis laikas, ilgesys
neužmiega, speigas pražysta ir kt.) standartiniai.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-26 13:09:51
Net šiurpas nugara nubėgo...
Labai,labai:))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-02-26 12:14:56
Nepaprastai gražus ilgesys...jei toks gali būti