Dar nenurimo šiaurys,
Bet pūga gal šiąnakt ilsėsis.
Pražys languose speigo vienuma.
Tu išeini. Išvažiuoji.
Ir manyje išblėsta pati gražiausia poema...
Kaip liūdnai, kaip ilgai
Skamba tavo nueinantys žingsniai.

Nuo stogų ir nuo skėčių
Jau lietaus lašai tiksi
Ant kiekvieno akmens
Ir veidų vakarykščių.

Vėl atvažiuok.
Tavęs aš pasiilgau.
Nuo laukimo suskilau
Kaip slenkstis.
Tegu mindžios mane
Nueinantis laikas,
O aš lauksiu tavęs.

Jau pavasaris.
Pūgos nutilo, nebėra sniego,
O prie palangės mano ilgesys
Neužmiega.
Ateik.
Pasibelsk į liūdną tylą