Lietuva,
man visur tavo žemė dainuoja,
Man visur ji šilta ir sava.
Ar Dzūkijos smėlynai, ar Pasvalio molis,
Ar žemaičių iškilus kalva.
Kas mieliau gali būti už kaimą,
Už sodybą tarp medžių aukštų,
Kur ir laikas ne laikrodžiais eina,
Bet darbų nužymėtu žingsniu.
Siaus pavasariai ievom ir vyšniom,
Liepos gels nuo medaus ir kaitros,
Neš tau auksą rugpjūtis sugrįžęs,
Kviečių varpose dosniai delnuos.
Trauks dainas Suvalkijos berniokai,
Jiems mergaitės pritars Zarasuos,
Girsis Biržuos, kad soduos prinokę
Obuoliai raudonšoniai visuos.
Lietuva,
man visur tavo žemė dainuoja,
Išlaikyki lietuviams namais,
Tegul amžiais vieniems ji žaliuoja
Taip gražiai papuošta ąžuolais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-27 14:28:56
Miela, sava (bet ne dėl tų bendrybėmis tapusių požymių).
Perskaičiau, pritariau, o kažko naujo ir įsimintino – neliko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-27 13:17:15
Man visur ji šilta ir sava.
Už gimtą lizdą nieko gražesnio nebūna...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-02-26 19:25:18
Dabar taip Lietuva neskamba vasaros vakarais, kaip kažkada mano vaikystės ir jaunystės laikmečiu.
Lietuvos gamta nuostabi, tik deja nebeliko kam jos vertinti ir gerbti.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-26 14:41:46
Ši žemė labai graži, tik neregys gali nematyti.
Jei neregys dvasinis, jam nedainuoja niekas niekur.
Tegul amžiais vieniems ji žaliuoja > potekstė?
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-26 13:25:23
Lietuva!
Kaip gražiai apdainavot!
Gal tik mūsų kartai JI tokia graži ir brangi?!
:))