Lietuva,
man visur tavo žemė dainuoja,
Man visur ji šilta ir sava.
Ar Dzūkijos smėlynai, ar Pasvalio molis,
Ar žemaičių iškilus kalva.
 
Kas mieliau gali būti už kaimą,
Už sodybą tarp medžių aukštų,
Kur ir laikas ne laikrodžiais eina,
Bet darbų nužymėtu žingsniu.
 
Siaus pavasariai ievom ir vyšniom,
Liepos gels nuo medaus ir kaitros,
Neš tau auksą rugpjūtis sugrįžęs,
Kviečių varpose dosniai delnuos.
 
Trauks dainas Suvalkijos berniokai,
Jiems mergaitės pritars Zarasuos,
Girsis Biržuos, kad soduos prinokę
Obuoliai raudonšoniai visuos.
 
Lietuva,
man visur tavo žemė dainuoja,
Išlaikyki lietuviams namais,
Tegul amžiais vieniems ji žaliuoja
Taip gražiai papuošta ąžuolais.