Poemėlė apie kaimą

Santrauka:
Dažnutė Dalskio stiliumi
Mūsų kaime toks pašėlęs
Siaučia meilės trikampėlis.
Tai Marytė su Jonu
Ir dar vienu benkartu.

Pasiėmęs sau į žmonas,
Pačią dievino mūs Jonas.
Gi Marytė žvitraakė
Vis skrajojo kaip plaštakė.

Kai Antanas įsisuko,
Marei uodegon įbruko.
Todėl trukus neilgai,
Jonui ėmė dygt ragai.

O bobučių tie liežuviai
Tiktų net tylenei žuviai, –
Jie po kaimą išnešiojo
Žinią taip, kad šunys lojo.

Vos išgirdęs apie meilę,
Jonas ištempė net seilę,
Ir nuskuodė link namų
Seikėt bobai spragilų.

Suklegėjęs kaip koks gandras,
Vožė žmonai jis per sprandą,
O kad būtų solidžiau,
Taurę „įkalė“ tuojau.

Bet Marytė – ne pėsčia
(Gal tik truputį nėščia),
Tad pačiupusi keptuvę
Vyrui sumalė srėbtuvę.

Nusitvėrusi kočėlą,
Dar ilgai pupytė šėlo,
Kol „nuleidusi benziną“
Išsipustė pas kaimyną.

Ką dabar dūmoja Jonas,
Žino gal nebent šėtonas:
Ar kur skristi iš namų,
Ar kaip krimsti be dantų?

Tik Antanas krečia monus –
Su Maryte trina šonus.
Tad istorija šita
Dar negreitai bus baigta.


Voldemaras Zacharka

 
VoldZak

2014-02-26 07:10:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-02-27 13:12:10

Tik Adomas su Ievâ
Buvo patvari pora

:)
 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-02-26 15:34:35

Norėčiau iškelti ne aptartąjį turinį, o įvairias stiliaus brangenybes, tarp jų siaučia meilės trikampėlis, nuskuodė seikėt spragilų, trina šonus. Man gražu.

O bobučių tie liežuviai / Tiktų net tylenei žuviai > kažin ar jai reikia, bet jei kaimas ant marių kranto, tada literatūrinės paralelės suprantamos.
žvitraakė > žvitriaakė (plg. žvitrus, žvitriai, žvitrios)

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2014-02-26 13:15:11

Kokiam kaimi toks zagaras,
kur gyvena Vo Zacharas? :))

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-02-26 13:04:04

24 valandos 

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-02-26 12:42:38

O ar galėtumėt ką nors gražaus taip nuotaikingai?

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-02-26 11:23:09

Agresija liejasi laisvai. Pasijutau kaip pasižiūrėjusi vieną iš dabar dažnai rodomų prasigėrėlių dramų. Ar tai verta posmų? Juokai pro ašaras. Negi gyvenime nieko doro ir gero nelikę? Snukiadaužiams proto nereikia.