Santrauka:
Skiriu visiems ištikimiesiems šunims
Būk protingas, šunie,
Ir budrus,
Nes prieš rytą dažniausiai svečiai
Nekviesti vaikšto tyliai.
Aš guluosi
Turėdama viltį nubust
Ir nueit su tavim
Nuo saulėtekio skiriančią mylią.
Tu užsnūdai, karšinčiau,
Nebekrutini ūsų žilų,
Nebegaudai sapne
Makaluodamas kojomis grobio.
Mes abu jau seni.
Sapnuose ir klaidu, ir gilu –
Lyg nemirę matuotumės
Savo kapavietės duobę.
Pilkos miglos,
O rytas neaušta ilgai.
Ko tyli?
Neužuodi jau įprasto
Sielvarto kvapo?
Atšlubuoji. Padės gal
Šilti pavilgai?
Nedėkok, juk ir žmonės dažnai
Verto „dėkui“ nesako.
Eikš, priglusk.
Amžius drumsčia
Kiek kartų matytas akis.
Atsidavę draugai
Vienas kitą puikiausiai be žodžių supranta.
Tu jauti kaip ir aš,
Kad saulėtekis šitas
Kaip niekad toli,
Ir sušildai daugiau,
Nei nusvirusią vėstančią ranką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2014-02-27 11:31:22
Gerai parašyta, bet ne apie šunį čia, o apie žmogų.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-02-25 22:24:55
Labai šviesiai apie mūsų tikruosius draugus. Taip, jie tai tikrai niekada neišduos ir supras, nekels pavydo, netrokš tave sumaitoti kaip žmonės vienas kitą. Jie netrokšta garbės, nežemina draugų. Tai mano mylimiausi gyvūnai.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-25 16:10:31
Vis liūdniau ir liūdniau:))
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-02-25 14:21:06
kupinas skaudžių išgyvenimų, beje šunys tikrai supranta be žodžių....
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-02-25 11:37:31
Odė šuns ištikimybei...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-25 11:17:14
Todėl aš ir myliu šunis.
Kūrinys kaip amžinas himnas.
Vartotojas (-a): VoldZak
Sukurta: 2014-02-25 08:28:11
Geros eilės. Tik kodėl "Be žodžių"? Prašau surašyti žodžius, galėsiu ir aš perskaityt. :)