Garsiai skalija mintys,
laiko trukmę sustabdžius.
Užsimerkus jaukiau.
Nematau išeities
kaip sprukti nežymiai
iš nuvalkioto šurmulio –
Neskaudėtų visai.
Sielai būtų ramiau.
Šitaip trokštu šviesos.
Atnašauju žibuoklėmis,
Sužydės jos, tikrai,
po žiemos, sužydės.
Trupa laikas žvaigždėm,
mirksi skildamos
nuopoliais,
nusineš su savim
tas bemieges naktis.
Tik naktiniam danguj
supas snaigės,
vis blykčioja.
Užsimerkus, svaigstu
nuo baltos tylumos.
Bėga mintys
spalvotais karoliais
pažirusios.
Nepaliaujamai rieda...
Ir kas suskaičiuos...
spika
2014-02-24 00:22:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-24 20:40:42
Šitaip trokštu šviesos.
Atnašauju žibuoklėmis,
Šviesios mintys visada pavergia sielą...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-02-24 20:08:13
Išsopėjusios mintys, tačiau palaipsniui tekėdamos, apmalžta, aprimsta... Gražus darbas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-02-24 14:44:37
Iš ,,nuvalkioto šurmulio'' naktiniu dangumi gyvenimo prasmės beieškant susupuotas eilėraštis...kelis kartus skaičiau...
Nėra nieko per daug, taip saikingai sudėliotas, kad miela skaityt:
,,Šitaip trokštu šviesos.
Atnašauju žibuoklėmis"...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2014-02-24 14:28:25
„Ir kas rudenę širdgėlą supras.“ Salomėja Nėris
O ir kas suskaičiuos bemieges naktis ir mintis?..
Tikra, raišku ir gilu.